žinūnas

žinū̃nas, -ė smob. (2) K.Būg, J.Jabl, Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ, žìnūnas (1) 1. Lkš, Slv, VšR, Srv žr. 2 žinovas 1: Šarkauckų senukas ir didelis žinū̃nas Gs. Du žinū̃nai susiėjo, tai ir ginčijasi Grš. Žìnūnas, kurs viską žino J. Paskaitęs laišką, turi medegos papliaukšti šį tą kaipo žinūnas visokių naujienų, kitiems nežinomų V.Kudir. Įspėjo žmogus, kas karaliaus saujoj yr, ir pasidarė žinū̃nas (ps.) Skr. Kas tą [paparčio] žiedą paims, tas bus dideliu žinūnu DS302(Šmk). Štai Puodžiukas jums paskripkuos, aš nemoku, – pasakė mokytojas ir atidavė skripką žinūnui Ašb. | Gegute, gegele, žinūne paukšteli, sakyk man, kiek da aš gyvensiu? LC1882,20(Bs). ║ R404, MŽ544, N, M, L161 mokslininkas, mokovas: Ką tieji žinūnai matys ant saulės, ir mums aprašys rš. Žinūnai pasakoja, būk didelis pamėgimas gerti sulaiko veislumą žmonių giminės TS1903,1b. 2. Kair žr. 2 žinovas 3: Matyt, žinū̃no būta, bo apinasris i tas pasiimtas geresnis Sdb. Pinigus pavogė žinū̃nas Jnk. 3. žr. 2 žinovas 4: Bet buvo žinūnų, kurie galėjo kerus panaikint arba net perkelt ant to paties, katras pakerėjo LTR(Jrb). Liepiau pakviesti žinūnę Rubalę, kuri užtikrino, kad žinomomis žolėmis kunigaikštaitę išgydys rš. Nieko nemačija: tas pereiva svieto žinūnas yra Tat. Užprašė visus daktarus, burtininkus ir žinūnus, kad poną išgydytų BsPIII39.